Dantų implantai

Netekus danties vyksta nykimo (atrofijos)  pokyčiai viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje.  Pokyčiai turi didelės reikšmės atliekant dantų implantacijos procedūras.  Atrofijos metu vyksta žandikaulio kaulo aukščio ir pločio mažėjimas.  Kai atrofija yra didelė paprasčiausiai nelieka vietos implantui. Tada atliekamos kaulo priauginimo procedūros. Kaulo priauginimui naudojamas nuosavas kaulas arba dirbtinis kaulas. Atliekamos šios kaulo priauginimo operacijos:

Kaulo priauginimas kaulo pakaitalais

Ši operacija gali būti atliekama įvairiose žandikaulio vietose, kai yra nepakankamas kaulo plotis arba reikia užpildyti smulkius kaulo defektus . Kaulo priauginimo metu yra naudojami įvairūs kaulo pakaitalai ir savaime ištirpstančios membranos, kuriomis uždengiamos kaulo pakaitalu pripildytos žandikaulio vietos. Ši operacija atliekama implantacijos metu arba prieš implantaciją, priklausomai nuo individualios situacijos. Po operacijos kaulo pakaitalas perauga tikru kaulu į kurį vėliau įsodinamas implantas.

Kaulo priauginimas kaulo bloku

Ši operacija yra atliekama tuomet, kai žandikaulio kaulo rezorbcija yra labai didelė ir dirbtinu kaulu atstatyti neįmanoma.  Operacijos metu yra naudojamas  nuosavas kaulo blokelis , kuris yra išimamas iš apatinio žandikaulio šakos arba smakro vietos ir pritvirtinamas toje žandikaulio vietoje, kurioje ateityje planuojama implantacija. Prtvirtintas  kaulo blokas prigyja per 4–6 mėnesius ir tuomet atliekama dantų implantacija.

Sinuso dugno pakėlimo operacija

Viršutinio žandikaulio sinusas – tai viršutiniame žandikaulyje esanti ertmė, išklota gleivine. Sinusas – tai beveik uždara ertmė, turinti vienintelį susiekimą su nosies ertme vidinėje pusėje. Anksčiau buvo manoma, kad sinusai reguliuoja oro slėgį nosies ertmėje, mažina kaukolės svorį, izoliuoja šilumą, didina uodžiamąjį paviršiaus plotą ir rezonuoja balsą, tačiau dauguma šių teorijų nepasiteisino. Dabar manoma, jog evoliucionavus žmogui, sinusai gamina gleives, o jų sienelės šiek tiek sustiprina veido skeletą, tačiau daugiau neatlieka jokios fiziologinės funkcijos.

Netekus viršutinių krūminių dantų, vyksta dvejopi žandikaulio  pokyčiai. Pirma, per pirmuosius metus po dantų netekimo sparčiai persitvarko ir tirpsta alveolės (kaulas, kuriame laikėsi dantys). Antra, vyksta sinuso pneumatizacija  (plėtimasis tirpstant kaului iš viršaus). Dėl abiejų priežasčių sumažėja žandikaulio kaulo aukštis. Iš pradžių jis vis dar būna pakankamas dantų implantams įsriegti, tačiau laikui bėgant aukštis gali sparčiai mažėti ir tuomet sinuso pakėlimo operacija tampa neišvengiama. Taigi, kuo anksčiau po dantų netekimo nusprendžiama implantuoti, tuo paprastesnė būna procedūra, ir atvirkščiai, kuo ilgiau delsiama netekus dantų, tuo didesnė tikimybė, kad prireiks pakelti sinusą.

Sinuso dugno pakėlimas – tai operacija, kurios metu padidinamas žandikaulio keteros aukštis, į sinuso dugną pridedant kaulo. Operacijos tikslas – sukurti tokį žandikaulio keteros aukštį, kuris leistų sėkmingai atlikti implantaciją. Į sinuso dugną pridedama kaulo ir jis uždengiamas specialia apsaugine membrana. Po šios operacijos laukiama 6–9 mėnesius, maždaug per tiek laiko į sinusą įdėtas kaulas persitvarko – apauga kraujagyslėmis ir tampa nuosavu. Tuomet jau galima įsriegti implantus. Tam tikrais atvejais implantus įsriegti galima jau sinuso pakėlimo operacijos metu, tokiu būdu sutaupant 6–9 mėnesius laiko.